- atkliūti
- atkliū́ti 1. intr. Š atsikabinti, atsiskirti (sukliuvusiems). 2. intr. atvykti, atkeliauti: Kad buvau kitur, todėlios ir nebeatkliuvau Grž. Kaip tu čia atkliuvaĩ? Aš nemislijau, kad tu atklysi Ps. Ar ans pas jumis liūb neatkliū́s? KlvrŽ. Vienkart tave ir kitus dar noriu paprašyti, kad rytoj į talką atkliūtumėt sp. Prašė niekados neaplenkti jų kiemo, jei kada atsitiktų dar atkliūti į tas šalis rš. Būk žmogus, kaimynai, atkliū́k pas mane Brž. 3. refl. kur atsidurti, patekti: Atsikliū́si kalėjime ažu šitą Trgn. Atsikliùs Vilniuj šitas žodis Brb. Aš tau kad duosiu, tai tu atsikliū́si, kur pipirai auga Lp. Arklys palaidas, nėr žinios, kur atsikliùs Klt. Šitas arklys jau į trečias rankas atsikliùvo Trgn. Jis per karą, sako, net Rusijon atsikliùvo Lš. Net Švenčionysuj atsikliū́si OG456. Vadinas, jei jau skirta gyvam likti – neprapulsi, nors kažin kur atsikliūtum sp. 4. refl. tr. pasiekti ką, nuvykti kur: Kai bėda prispaudžia, tai atsikliū̃va ir Kauną, ir Vilnių Krok. 5. tr. apeiti: Aš šiandien pusę sodžiaus atkliuvaũ, o pinigų nė vienas neskolina, ir gana Lš. Per tokį ilgą laiką galima visą pasaulį atkliū́t Lš. \ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti
Dictionary of the Lithuanian Language.